Gražus tas ЗиС-101А. Kaip tik pats tokį šiandien įsigijau (kartu su keleta kitų TSRS limuzinų). Nepatiko tik kad jis ne vientisas: kebulas iš metalo, o langų dalis ir stogas iš plastiko.

Taip, žianau tą problemą, netgi nesinori poliruot... Ir tie tarpai ne prie ko... Žodžiu, geriau būtų vientisas liejinys

Važiuojam toliau - ГАЗ-М20 „Победа“ кабриолет
Toli gražu ne visi automobiliai pasmerkti tapti legendiniais, netgi jei jų šlovė perduodama iš kartos į kartą. Pasaulyje tokių automobilių nedaug, o tarp Tarybinių automobilių iš viso vienetai. Prieš karą Tarybų Sąjungoje buvo leidžiami tik trys baziniai lengvųjų automobilių modeliai - ZiS-101, Gaz-M1 ir KIM 10-50. Tačiau tai buvo tik kūrybiniai užsienio pavyzdžių permąstymai.
1943m. Maskvoje, iš karto po Staliningrado mūšio, įvyko pasitarimas skirtas pokariniam Tarybinės automobilių pramonės vystymui. Rezultate Gorkio automobilių gamykla ėmė projektuoti naują lengvąjį automobilį. Visi suprato, kad kuria Pergalės automobilį, kuris po karo simbolizuos milijonams Tarybinių žmonių taikų gyvenimą ir stengėsi jame įgyvendinti kuo daugiau naujo ir neįprasto.
Naujas pontoninės formos kėbulas papirko formų naujove ir harmoniškumu. Atidirbta kėbulo forma su nuolaidžia galine dalimi automobiliui suteikė puikias aerodinamines savybes. Šalia to, kėbulas buvo nešantysis. Žinoma, tokio kėbulo kūrimas - ilgas ir snkus darbas, kuris be pakankamos patirties neįmanomas atlikti per trumpą laiką. Todėl kaip „įdėja“ buvo naudojami užsieniniai automobiliai. ГАЗ-М20 buvo pasirinktas trofėjinis 1939m. Opel Kapitan su nešančiuoju kėbulu.
1944m. gamykla pagamino pirmąjį pilnavertį automobilio pavyzdį.
Pirmieji automobiliai ГАЗ-М20 „Победа“ nuriedėjo nuo konvejerio 1946m. birželio 28d., bet dėl konstrukcinių trūkumų 1948m. spalį gamybą teko pristabdyti visiems metams. Tik 1949m. lapkričio 1d. gamyba buvo atnaujinta, ir nuo tada „Побед'ų“ gamyba tapo tikrai masine. Nuo 1946m. iki 1955m. modernizacijos buvo pagaminta apie 160 000 „Побед'ų“.

Nr. 23 - ГАЗ-М20 „Победа“ кабриолет

būtų aišku visai įdomu pamatyt salono foto, nors daugmaž žinau kad ten viskas juoda

ir butu idomu pamatyti jo modelius lentynoje,manau vaizdelis superinis butu...

O toliau štai kas :
Šimtų tūkstančių karo invalidų viltys, sudėtos į pirmą Tarybų Sąjungoje atsiradusį motovežimėlį, greitai pavirto karčiu nusivylimu: triratė СМЗ-С1Л konstrukcija dėl eilės subjektyvių priežasčių, pasirodė ypač nesėkminga. Serpuchovo motociklų gamyklos inžinieriai atliko rimtą „klaidų taisymą“, ko pasekoje 1958m. pasaulį išvydo antros kartos „invalidkė“ СМЗ-С3А. Automobilis sumąstytas patobulinti buvusį modelį, išspręsti jo konstrukcinius trūkumus, pats buvo pilnas keisčiausių klaidų.
1965m., į šalies ekranuose pasirodžius komedijai „Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai“, kurioje kultinis žavių sukčių trejetas važinėjo „invalidke“, Serpuchovo motogamyklos motorinis vežimėlis СМЗ-С3А išsikovojo visaliaudinę simpatiją ir netgi gavo švelnią pravardę „morgunovkė“ pagal aktoriaus, suvaidinusio pseudoinvalidą Patyrusį (Бывалый), pavardę. Ir beveik niekas nesusimastė apie tai, kiek daug šimtams tūkstančių Tarybinių žmonių reiškė šio iš pirmo žvilgsnio nerimto automobilio atsiradimas.
Šios šeimynos motovežimėliai serijiniu būdu buvo leidžiami nuo 1958 iki 1970m.. Iš viso pagamintas 203 291 motovežimėlis. Visi bandymai konstrukcijos gerinimui baigdavosi tik eksperimentiniais pavyzdžiais, bet nei vienas jų iki serijinės gamybos nepriėjo dėl banalios priežąsties: Serpuchovo motogamykloje prototipų įsisavinimui nepakako ne tik patirties, bet ir lėšų, įrangos, gamybinių pajėgumų.

Nr. 24 - СМЗ-С3А








Galėsiu kada vėliau įdėt

Super atrodo

Na ir pagaliau man labai artimas, jau ne automobiliu, o šeimos nariu vadinamas - ВАЗ-2101
Žiūrint šios dienos akimis, neįmanoma įsivaizduoti Tarybinės automobilių gamybos istorijos be žymiojo „pirmuko“. Pakanka pasakyt, kad ВАЗ-2101 tapo pirmu automobiliu TSRS, dėl kurio buvo perrašomi valstybiniai standartai, kurio gamybai buvo „perprogramuojama“ visa Tarybinė pramonė - įprastai būdavo atvirkščiai.
Volgos automobilių gamyklos atsiradimo prielaidos buvo įvairios - noras pakelti Tarybinio autopromo lygį ir pagreitinti automobilizacijos tempus. Tačiau iš tikrųjų, tai turėjo būti tik šalutiniai efektai, valstybei sprendžiant vieną elementarų klausimą - kaip ištraukti į apyvartą stambias pinigines lėšas, susikaupusias pas piliečius „kojinėse“ deficito epochoje. Naujasis automobilis buvo puikiausias tam masalas, užtikrinsiantis paklausą ilgiems metams į priekį.
Volgos automobilių gamykla buvo suprojektuota išleisti 660 000 automobilių per metus - fantastiškas skaičius šaliai, kurioje tam momentui tiek automobilių išleisdavo visos egzistuojančios autogamyklos. Kaip partneris amžiaus statybos vykdymui, Tarybinės vyriausybės buvo pasirinkta italų firma FIAT, pateikusi ne tik licenziją naujausios kartos „124-os“ linijos automobiliams, bet ir pačios gamyklos projektą. 1966m. rugpjūtį pasirašius sutartį, prasidėjo darbas: grandiozinės gamyklos statyba, specialistų apmokymas Italijoje, prototipų bandymai, konstrukcijos tobulinimai atsižvelgiant į Tarybinių kelių specifiką. Rezultate buvo sustiprintas kėbulas, pateiktas naujas variklis, pakito važiuoklė ir transmisija, atsirado būgniniai stabdžiai nebijantys purvinų ir dulkėtų kelių, ir netgi komfortu ВАЗ-2101 lenkė savo prototipą.
Daug kas Tarybiniams automobilistams ВАЗ-2101 buvo naujiena. Pavyzdžiui, „Žigulių“ dėka jie sužinojo, kad automobilyje galima kalbėti nekeliant balso ir greitai važiuojant, kad rūsčią žiemą automobilyje gali būti šilta kaip namie, kad už vairo nepavargstant galima nuvažiuoti dvigubai didesnius nuotolius, nei „Moskvičiais“ ar „Volgomis“. ВАЗ-2101 pademonstravo koks paprastas gali būti žieminis variklio paleidimas. Galima pasakyti, kad su pirmais ВАЗ automobiliais į šalį atėjo naujos technologijos, naujos medžiagos, kurių dėka, visa Tarybinė pramonė žengė didžiulį žingsnį į priekį.
Pirmieji šeši ВАЗ-2101 buvo surinkti 1970m. balandžio 19d.. Ritmingas pagrindinio konvejerio darbas prasidėjo rugpjūtį. Iki metų pabaigos Toljatyje surinkti 21 530 „primukų“, 1971m. kiekis išaugo iki 172 175, o laidos pikas pasiektas 1973m., kad buvo surinkti 379 007 automobiliai. Projektinę galią gamykla pasiekė 1974m..

Nr. 25 - ВАЗ-2101







Kai atšils orai, galbūt suorganizuosiu to šeimos nario išvarymą lauk iš garažo. Tuomet bus modelio nuotraukyčių šalia originalo

Graži ta kapeika tik man deagostinio spalva nelabai, norėčiau kokio rauduono ar žalio.

Toliau, visiems žinomas - РАФ-2203
Vikrius ir talpius mikroautobusus РАФ Tarybiniais laikais galima buvo sutikti visoje šalyje. Jei dirbo maršrutiniais taksi, atliko greitosios pagalbos automobilių vaidmenį, tarnavo patikimu pagalbininku tolimose komandiruotėse. Juos mylėjo, ir su laiku malonybiniu žodžiu „Rafikas“ Tarybų šalies gyventojai ėmė vadinti bet kurį mikroautobusą, nežiūrint jo markės ir kilmės šalies.
Darbas ties mikroautobuso modeliu prasidėjo Rygoje 1963m. Tuo metu šalies vadovybė paskelbė chemijos pramonės prioritetą. Įnovacines medžiagas ėmė aktyviai naudoti visose pramonės srityse, tame tarpe ir autopramonėje. Naują automobilį Rygos autobusų fabrike (РАФ) pradžioje buvo numatyta gaminti iš plastmasės, iš armuoto stiklo audinio, kuris ėjo į madą autokėbulų gamyboje. Deja, po N.Chruščiovo atstatydinimo iš vadovaujančių pareigų, šalyje buvo pristabdyti darbai įsisavinant ne metalo medžiagas. Gamykloje grįžta prie perspektyvinių mikroautobusų su metalliniu kėbulu. Šio darbo rezultate atsirado praktiškai naujas automobilis su savo indeksu РАФ-2203. Agregatai jam pasiskolinti iš naujo lengvojo automobilio ГАЗ- 24 „Волга“, (variklis, pavarų dėžė, vairo mechanizmas) o eilė mazgų ir detalių unifikuoti su kitais automobiliais, gaminamais TSRS. Taip galinės pakabos lingės jame buvo analogiškos automobilio „Чайка“ lingėms.
Mikroautobusas РАФ-2203 serijiniu būdu buvo gaminamas nuo 1976m. iki 1987m.. Kas met buvo pagaminama apie 15 000 vienetų. Su „Rafais“ buvo daug eksperimentuojama, naudojant alternatyvinius degalus: buvo elektromobiliai, automobiliai naudojantys vandeilį ir netgi saulės automobiliai, dirbantys nuo saulės energijos.

Nr. 26 - РАФ-2203

Next - Москвич-2140
7-ojo dešimtmečio pradžiai, Москвич-412 netgi ir šalies rinkoje atrodė archajiškas. Kaip minimum dizaino pakeitimas buvo akivaizdžiai būtinas.
Dailininkų-konstruktorių darbo frontas buvo apibrėžtas sąlyga: išorinis atnaujinimas neturėjo paliesti nešančiųjų kėbulo elementų. Galima buvo pakeisti priekinės ir galinės automobilio dalies apipavidalinimą, salono interjerą. Metalinių radiatoriaus grotelių pakeitimas į juodas plastmasines ir nežymus priekinių sparnų formos atnaujinimas, ženkliai pakeitė Moskvičiaus išvaizdą. Sušiuolaikinti padėjo ir atsisakyti ant galinių sparnų „pelekai“, kas leido visiškai kitaip išspręsti galinės dalies apipavidalinimą, kur naujos formos žibintai atsidūrė chromuotame rėmelyje, juodame fone. Funkcionaliai pasiteisino galinės eigos žibintas kairėje, o dešinėje - dekoratyvi lentelė su nurodyta variklio kubatūra. Galiniuose sparnuose atsirado plastmasės grotelės ant ventiliacinių angų, o ant priekinių - skydelis „Moskvitch-1500“. Durų rankenėles padarė „paskandintas“ duryse, lakoniškas ir saugias. Reikia pažymėti, kad šių minimalių pakeitimų pakako automobilio išvaizdai atnaujinti, padaryti jį šiuolaikiškesniu. Tačiau patys dizaineriai suprato, kad jokie kosmetiniai pakeitimai neišspręs moralinio modelio senėjimo.
Paskutinis Москвич-2140 modelio automobilis su važiuoklės numeriu 818 096 (skaitmuo atitinka benrą pagamintą automobilių kiekį), nuo AZLK pagrindinio konvejerio nuriedėjo 1988 liepos 8d..

Nr. 27 - Москвич-2140

Moskvičiukas super

Sveiki... Būtent dėl šios DA serijos ir užtikau šį puslapiuką... Norėjau paklausti - ar Lietuve kur nors galima rast tokių žurnalų bei modeliukų? Mat turiu giminių Baltarusijoje - o ten tik neseniai pradėjo "į dienos šviesą" išleidinėti šiuos žurnalus (kolkas paskutinis - 5 nr. ("Čaika" GAZ-13) - aš jį jau turiu pas save)...
Jei palyginti originalų modeliuką pagamintą SSSR (juodas; metalinis) - šis ne kažin kuo skiriasi...

Nu rusiškam knygyne "Homo Sapiens" Vilniuje paskutiniai numeriai buna... o šiaip reik turėt kontaktų rašyk AŽ.

Nėra prie ko prikibti