Pradžioje šiek tiek istorijos:
2009 metų pradžioje Rusijoje pasirodė DeAgostini leidyklos žurnalinė serija su kolekciniais SSSR laikais gamintų automobilių modeliais. Serija vadinasi „Автолегенды СССР“. Jos numeryje - žurnalas, skirtas konkrečiam automobiliui, ir 1:43 mastelio modelis, pakankamai aukšto kainos/kokybės santykio. Kiekvienas numeriukas išeina kas dvi savaites. Pačiame žurnale yra visa mašinos istorija ir originalaus automobilio nuotraukos, bei trumpi aprašymai šalia jos.
Šiais žurnalais užsikrėčiau, ir renku iki šiol. Neseniai gavęs pirmąjį numerį (kurį jau buvau praradęs viltį rasti Lietuvoje (Ačiū Leonko )) šiai dienai turiu visus žurnalus.
Šioje temoje pabandysiu trumpai apžvelgti ir parodyti šią įdomią seriją.

Pradėsiu nuo pradžios, t.y. pirmo numerio. Jis - Москвич-407.
Pokario metais vienintelė TSRS gamykla, gaminusi lengvuosius automobilius plačiam vartojimui, tapo Maskvos mažalitražių automobilių gamykla. Tikrai „liaudies automobiliu“, užsitarnavusiu visuotinį pripažinimą, tapo „Moskvič“ - ilgus metus tikrasis tarybinio autopromo hitas. Šimtų tūkstančių svajonė, pasididžiavimas, ir įvairių filmų, linksmų istorijų ir anekdotų herojus. Patvarūs, patikimi, pakankamai šiuolaikiški, ir tuo pat metu paprasti eksploatuoti ir remontuoti, „Moskvič“-iai buvo konkurentabilūs ir pasaulinėje rinkoje (kas trečias automobilis buvo ruošiamas eksportui). Nuo 1958m. iki 1963m. buvo pagaminta 359 980 automobilių, iš jų 120 903 skirti eksportui.

Nr. 1 Москвич-407

Antrasis šioje kolekcijoje - ГАЗ-М20В "Победа"
1943 metų pavasarį inžinieriai parengė naują keleivinio automobilio GAZ projektą. Tai buvo labai svarbus projektas, jame įdėta daug darbo, daug naujų įdėjų ir detalių. "Pobeda" buvo visiškai naujas ir išskirtinis automobilis, niekur nematytos kėbulo linijos, jį darė iššaukiančiu. Automobilis "Pobeda" išsiskyrė iš to meto automobilių savo nedideliu svoriu. GAZ-20 buvo komfortiškas automobilis su minkšta važiuokle, su vėdinimo ir šildymo sistema, buvo manevringas ir turėjo gerus stabdžius.
1955m. GAZ-20 "Pobeda" buvo modernizuota ir įgavo indeksą GAZ-M20V. Šis modelis dar buvo gaminamas du metus, vėliau "Pobedą" pakeitė "Volga" GAZ-21. Iš viso per 13 metų nuo gamyklos konvejerio nuriedėjo 236 000 "Pobeda" automobilių.
Nuo 1955 iki 1974 metų GAZ-20 buvo gaminama Lenkijoje, pagal licenziją, prekės vardu FSO Warszawa 201.

Nr. 2 ГАЗ-М20В "Победа"

Trečias numeris - ЗИМ-12 (ГАЗ-12)
Lengvasis limuzinas, Sovietų analogija amerikietiškam 1948 Cadillac Fleetwood 61.
1950 m. spalį, Gorkio automobilių gamykloje buvo surinkta pirmoji mašinų partija ir prasidėjo jų masinė gamyba. Naująjį automobilį pirmosios gavo valstybinės struktūros. Vėliau prastesnės apdailos mašinos buvo pradėtos tiekti taksi parkams, bet važiavimas ZIM‘u kainavo pusantro karto brangiau negu „Pobeda“. ZIM‘ą netgi buvo leista pardavinėti paprastiems piliečiams, bet naivu buvo tikėtis, kad po ką tik praūžusio karo eilinis darbininkas būtų galėjęs įsigyti mašiną už 40 000 rublių.
1957 m. GAZ gamyklos pavadinime nebeliko į nemalonę patekusio užsienio reikalų ministro Molotovo (ЗиМ - Завод имени Молотова (Molotovo vardo gamykla)) pavardės. Pirmaujantis gamyklos modelis gavo įprastą oficialų pavadinimą GAZ-12, bet jau 1959 m. turėjo užleisti vietą „Čaikai“ (GAZ-13).
Per dešimt gamybos metų buvo pagaminti 21 527 automobiliai ZIM (GAZ-12), kurie tapo neatsiejamu savo epochos simboliu kaip ir „stalininiai“ namai.

Nr. 3 ЗИМ-12 (ГАЗ-12)

Ketvirtasis - ЗАЗ-968А "Запорожец"
Automobilis ZAZ-968A tęsė antros kartos „Zaporožiečių“ modelių eilę, pradėtą 966 markės automobiliu. Jo gamyba Zaporožės automobilių gamykloje „Komunar“ truko nuo 1973m. iki 1980m.. Ant jų bazės buvo kuriamos specialios lengvųjų automobilių versijos vairuotojams, turintiems sveikatos sutrikimų ir didelė „Zaporožiečių“ dalis (iki 30%) patekdavo į socialinio aprūpinimo skyrius ir karo veteranų komitetą, kur buvo skirstomi nemokamai arba su žymiomis nuolaidomis.
Savo ruožtu „Zaporožietis“ buvo pats prieinamiausias automobilis per visą TSRS istoriją. Naujas automobilis autoparduotuvėje kainavo 3 500 rublių. Palyginimui tais pat metais VAZ-2101 „Žiguliai“ kainavo 5 500, o VAZ-2103 - 7 500 rublių. Aišku, kad už tokią kainą tikėtis ypatingų patogumų „Zaporožietyje“ nereikėjo, tačiau savo pagrindinę užduotį nugabenti keleivius „iš punkto A į punktą B“ jis įvykdydavo.
Kiekviena „Zaporožiečių“ karta liaudyje turėjo savo pravardę. ZAZ-965 dėl savo kėbulo formos vadino „kupriuku“, o ZAZ-968, dėl kėbulo galinėje dalyje esančių oro paėmimo angų - „ausiuku“.

Nr. 4 ЗАЗ-968А "Запорожец"

Toliau - "Москвич-400-420А"
„Moskvič-400“, liaudyje dar vadinamas „Kremliuku“, buvo pirmasis automobilis Tarybų Sąjungoje, skirtas pardavimui plačiojoje rinkoje.
Prototipu jam pasitarnavo 4 durų (mažiau populiari nei 2 durų versija) 1938 m. Opel Kadett K38. Automobilis buvo nukopijuotas taip tiksliai, kad tik treniruota akis galėjo atskirti originalą ir kopiją. Galima kalbėti tik apie skirtingus ženkliukus ir emblemas su automobilio markėmis, t.y. grynai estetiniai skirtumai. To priežastis - asmeninis Stalino nurodymas: „...tarybinei liaudžiai reikalingas mažas, pigus automobilis, štai ir gaminkite „Opel“. Jų Vokietijoje pagaminta per du šimtus tūkstančių. Neeikvokite veltui laiko“.
„Moskvič-400-420A“ labiausiai paplitusi modifikacija su „cabriolet“ tipo kėbulu. Tik tokio tipo kėbulas ne iš gero gyvenimo. Po karo šalyje labai trūko kokybiško plieno ir atitinkamos įrangos jam formuoti. Tad teko stiprinti visą konstrukciją ir naudoti brezento stogą.
Ir tik 1952 m., kuomet gamyba pamažėle atsigavo ir medžiagų pagaliau atsirado, kabrioleto gamyba buvo nutraukta. Iš viso nuo 1946 iki 1952 m. buvo pagaminti 17 742 „Moskvič-400-420A“.

Nr. 5 "Москвич-400-420А"

Kitas - ГАЗ-21И "Волга"
M-21 „Volgos“ projektavimas prasidėjo 1953 m. Ji turėjo tapti M-21 „Pobeda“ alternatyva, tik aukštesnės klasės ir brangesnė. Kaip pagrindas, buvo paimti „Pobedos“ agregatai. Kai kurie iš jų buvo pilnai perdirbti, kiti pasiliko be pakeitimų. Kas dėl kėbulo, tai daugelis mano, kad tai „Ford Customline“ ar „Ford Mainline“ kopija. Kai kurie šaltiniai teigia, kad gamykla buvo nupirkusi „Ford Mainline“ tam, kad galėtų jį ištyrinėti. Šiaip ar taip, „Volga“ turi savo, į nieką nepanašią formą, ne tokią sunkią kaip „Mainline“. Skirtingai negu M-400 - „Volga“ nėra kokio nors automobilio kopija.
Yra trys pagrindinės modifikacijos. Paprastai vadinamos: „žvaigždė“, „ryklys“ bei „banginio ūsai“. Pristatomas šio numerio modeliukas - ГАЗ-21И "Волга" yra antroji laida arba kitaip liaudyje vadinamas „ryklys“.
1970 metų liepos 15 dieną nuo gamyklos konvejerio nuvažiavo paskutinė 21-oji „Volga“. Tai buvo GAZ-21US modifikacija. Per nepilnus 14 metų buvo pagaminta 638 875 automobilių M(GAZ)-21 bei jo modifikacijų.

Nr. 6 ГАЗ-21И "Волга"

Next one - ВАЗ-2103 "Жигули"
1966m. rugpjūčio 15d. Turine tarp italų kompanijos FIAT ir TSRS automobilių pramonės ministerijos buvo pasirašyta sutartis, kurioje apart gamyklos techinio projekto perdavimo, buvo numatyta apie pilnos dokumentacijos pateikimą dviems modeliams - „norma“ ir „liuks“. Kaip „liuks“ variantą italai pasiūlė FIAT 124 Special.
Tarybiniai pirkėjai susipažino su modeliu ВАЗ-2103 "Жигули" 1973m.. Trejetukas gavo turtingą išvaizdą su gausybe chromuotų detalių, pagerintą dinamiką. Bet visa tai kainavo. Palyginimui ВАЗ-2101 kainavo 5 500rub., o ВАЗ-2103 - jau 7 500rub..

Nr. 7 ВАЗ-2103 "Жигули"

Aštuntasis - УАЗ-469
Derinamoji naujųjų „uazikų“ partija nuo Uljanovsko automobilių gamyklos konvejerio nuriedėjo pačioje 1971m. pabaigoje, o masinė gamyba prasidėjo 1972m. gruodžio 15d.. Iš pradžių, tai buvo paprastesnis bereduktorinis modelis УАЗ-469Б, o nuo 1973m. prasidėjo bazinio modelio armijai - -469 gamyba.
Uljanovsko visureigis УАЗ-469 - tarybinio visureigio klasika. Jis ne tik pratęsė Gorkio automobilių gamintojų tradicijas kuriant neįnoringus automobilius Rusijos bekelei, bet ir papildė jas. O Tarybinėje armijoje, „uazikas“ tapo tokiu pat paprastumo ir patikimumo simboliu, kaip ir Kalašnikovo automatas.
Be principinių pakitimų, antros kartos automobiliai gaminami jau 37 metus, kas jau savo ruožtu, yra savotiškas pasiekimas. Šie automobiliai, išsibarstė beveik dvimilijoniu tiražu, ir „УАЗ-Hunter“ vardu gaminami ir šiandien. ( - na, ir kuo čia didžiuotis?)

Nr. 8 УАЗ-469

Devintasis - ГАЗ-24 "Волга"
Pirmoji 24 serija pasirodė 1968 m., o oficiali gamyba pradėta tik nuo 1970 m. liepos 15 d., kai nuo Gorkio automobilių gamyklos konvejerių sedanai ГАЗ-24 ir taksi ГАЗ-24-01 išstūmė pirmosios kartos volgą – ГАЗ-21. Pagal konstruktorių sumanymą, tai buvo bendrosios paskirties mašina, bet pirmiausiai dėl nedidelių gamybos apimčių jos buvo skiriamos valstybinėms įstaigoms ir taksi, o asmeniniam naudojimui volgas galėjo įsigyti tik išrinktieji.
Taksi ГАЗ-24-01, nudažyti ryškiai geltona spalva, nuo bazinio sedano skyrėsi praktišku dirbtinės odos salonu, taksometru, žalia lempute, o užpakalinėse sėdynėse nebuvo atverčiamo ranktūrio. 1972 m. buvo pradėtas gaminti universalas ГАЗ-24-02. Išskirtinė šio penkiadurio automobilio, kurio gamyba tęsėsi iki 1987 m., savybė buvo sudedamos antros ir trečios eilės sėdynės, kurias buvo galima skirtingai sulankstyti ir gauti kelis krovininio ar keleivinio salono variantus. Taip pat buvo sustiprintos užpakalinės lingės ir montuotos sustiprintos padangos, bet užpakaliniai žibintai buvo, ir liko, kaip sedano. Virš užpakalinių durelių ant stogo buvo įrengti reflektoriai, kurie perskirstydavo oro srautus ir užpakalinis stiklas mažiau tepdavosi.
Pirmos kartos ГАЗ-24 "Волга" buvo gaminamos iki 1986 m. (universalai iki 1987 m.), kai juos visiškai išstūmė nauja karta – ГАЗ-24-10. Pastarosios mašinos buvo gaminamos iki 1992 m. balandžio. Per 22 šių mašinų gamybos metus buvo pagaminta 1 481 561 mašina.

Nr. 9 ГАЗ-24 "Волга"

grazu labai grazu

Po gana ilgo laiko tarpo, prisiminiau apie šią temą ir ją pildau.
Dešimtas numeris - ВАЗ-2121 "Нива"
„Niva“ - kilęs iš Tarybų Sąjungos „know-how“, kuris vėliau imtas naudotis visame pasaulyje. Tarybiniai automobilių gamintojai tapo pirmieji, kurie viename kompaktiškame automobilyje sugrętino tikro visureigio pravažumą ir lengvojo automobilio komfortą. Pirmoji bandomoji ВАЗ-2121 partija iš penkiasdešimties automobilių, pagaminta 1976m. vasario mėn., kaip tuomet buvo įprasta, kaip dovaną XXV-jam Komunistų partijos suvažiavimui. Tačiau tai buvo nevisai serijiniai automobiliai. „Nivos“ konvejeris pradėjo dirbti tik 1977m. balandžio 5d., tuom pradėdamas „Nivos“ triumfo žygį pasaulio keliais. Apart bazinės versijos, buvo modifikacija su ekonomišku 1.3 litro varikliu (ВАЗ-21211) ir vairu dešinėje pusėje (ВАЗ- 21212). Iš viso buvo išleista 1 850 000 pirmos kartos automobilių „Niva“, ir jų gamyba tęsiama iki šiol su pavadinimu „Lada 4x4“, todėl, kad pats brendas „Niva“ 2003m. atiteko bendrai įmonei „AvtoVAZ-GM“.

Nr. 10 ВАЗ-2121 "Нива"

O vienuoliktas - ГАЗ-69
Kaip ir visi Gorkio gamyklos džipai, ГАЗ-69 turėjo paprastą linginę pakabą. Ir gruntiniuose keliuose, kur daug kupstų ir duobių, automobilis nevaldomai šokinėjo, kaip užsispyręs ožys. Rezultate jam greit prilipo ir tapo beveik tikrine, pravardė „ožiukas“ - netgi tolimi nuo technikos žmonės iškart suprato, apie kokį automobilų eina kalba.
Šis automobilis naudojosi užtarnauta žemės ūkio darbuotojų, geologų, statybininkų ir, žinoma, kariškių meile. ГАЗ-69 buvo leidžiamas beveik du dešimtmečius, kas yra geriausias sėkmingo modelio įrodymas. Serijinė ГАЗ-69 gamyba prasidėjo 1953m. rugpjūčio 25d. Gorkio automobilių gamykloje. Nuo 53-ių iki 56-tų metų Gorkyje pagaminti 16 382 automobiliai ГАЗ-69 ir 20 543 - ГАЗ-69A (civilinė versija). Nuo 54-ųjų gruodžio, juos ėmė gaminti ir Uljanovsko autogamykla. Uljanovske gamyba vyko iki 1973m., kuomet nuo konvejerio nuriedėjo paskutiniai 275 automobiliai. Iš viso abi gamyklos pagamino 634 285 visų modifikacijų ГАЗ-69.

Nr. 11 ГАЗ-69

Dvyliktasis - Москвич-408
60-aisiais metais „Москвич-408“ tapo „Avtoexporto“ (valstybinė įmonė prekiavusi tarybiniais automobiliais pasaulyje) „bestseleriu“ ir tarybinės automobilių gamybos tarptautinio pripažinimo Europos šalyse simboliu, o tarybiniam žmogui - prabangos daiktu ir ilgametės laukimo eilės trokštamam automobiliui įsigyti priežastimi.
Automobilių konstruktoriai ir dailininkai - dizaineriai, dirbę tais laikais Maskvos mažalitražių automobilių gamykloje (rus.:„M3MA“), labai tiksliai nuspėjo pasaulinės automobilių mados tendencijas. Šio modelio automobiliai buvo plačiai naudojami autosporto varžybose, ypač raliuose ir žiedinėse lenktynėse. Jis sėkmingai dalyvavo savo klasėje ir tarptautiėnse varžybose kuo atkreipė į save dėmesį užsienyje. „408“-to paslaptis slypėjo ištvermėje, nebūdingoje daugeliui užsienietiškų „klasiokų“, bet būdingoje tarbiniams auomobiliams.
Lengvasis automobilis „Москвич-408“ buvo gaminamas Maskvos mažalitražių automobilių gamykloje nuo 1964 rugsėjo mėn.. Nuo tų pačių metų gruodžio, „Москвич-408“ pradėjo gaminti Iževsko mechanikos gamykla.

Nr. 12 Москвич-408

Puiki kolekcija !
As tai sezona uzdares kolkas

nu tvarkinga kolekcija